Skausmai

Kasdien gyvenau šia diena. Mėgavausi paprastais malonumais
ir rūpesčiais: jo alsavimu į kairiąją ausį ryte suskambus bejausmiam
žadintuvui, rytinės kavos lovoje kvapu, stresu skubant automobiliu į darbą
(kokio velnio tą kavą taip ilgai gėrėm???) ar neplautų indų krūva paspringusia
plovykla. Neneigsiu, kad tomis akimirkomis tyliai nusikeikdavau ir griebdavau
Jį už parankės „Katine, Tu šluostysi“.

O šiandien Jo nėra mano žadintuvo melodijoj. Kava dvokia
vienišumu ir antklodė piktai apsivynioja mano kojas. Kelias į darbą kažkodėl
pailgėjo. Vakarai kaukia vilku. Kriauklė be indų šypsosi į akis iki negalėjimo
– džiaugiasi savimi.

Mano širdelėj skamba kanklės. Ir siaučia, blaškosi be vietos
paskutinius vėjo gūsius skaičiuodama meilė. Ir kanda aštriais dantimis į kiekvieną
prisiminimą, kiekvieną Jo atvaizdą. Šėlsta pūga mintyse. Stingdo Jo vardą,
žnaibo praeitį. Drasko lakuotais nagais šiurpuliukus, kadaise kutenusius mano
stuburą. Drugeliai skrandyje susisupo į kokonus ir užmigo žiemos miegu..

Spalvos akyse išbluko ir begėdės ašaros teka nebe džiaugsmo
vagelėmis – it gyvatės slenka skausmo keliu…

Jis mane paliko. Emigruoja. Bent pats taip sakė.

Dabar aš mažas šuniukas, kuris cypdamas laižosi žaizdas. Ir
jas išsilaižysiu. Be Jo.

Myliu Tave, Vaidotai. Vis dar myliu. Atleisk man, bet dar
trumpai Tave mylėsiu. Kol žaizdas išsilaižysiu.

Aš.

Senokai brandinau šį įrašą, o vat tik dabar pasiryžau jį įdėti. Tad jei skaitai — skaityk iki galo. O jei komentuoji, tėkšk visą purvą man į akis ir bus ramu. Sutarta? Labai gerai…

Visai neseniai savo pirmąjame įraše rašiau, kad mane žudo politika ir panašiai svaigau. Bet pasakiau juk tiesą.

Kuo tai pasireiškia? Važiuojam:

1. Lietuva (mano šalis gimtoji) prisijungė prie didžiųjų Europos ir pasaulio politinių ir ekonominių blokų. Pasirašė visus reikiamus dokumentus ir įsipareigojo juose surašytų įstatymų laikytis. O ar taip yra? Paliksiu šį klausimą beveik retoriniu, paberdamas tik kelis argumentus: (a) Homoseksualai patiria diskriminaciją darbe, gatvėje ir kitur, o valstybė nesiima jokių veiksmų tam sustabdyti. Jokių socialinių reklamų, jokių atvirų pasisakymų seime apie tai. Priešingai — tik kalbos kurstančios neapykantą. (b) Pamirštama, kad Lietuva yra demokratiška respublika, kurioje DEMOKRATIJOS principai turi būti svarbiausi. O kolkas tik religija daro tiesioginę įtaką mūsų šalyje vykstantiems procesams: draudžiami abortai, neįsileidžiami tolerancijos autobusai, savivaldybės ir ministerijos pataikauja katalikų dogmom ir t.t.


2. Mane daro nusikaltėliu, iškrypėliu ir kitokiu atmata religija. Ir kokie jų argumentai? Tiesa, aš juos iš karto atremsiu savo kontrargumentais, OK? (a) Svarbiausia religijoje yra meilė — o aš irgi myliu. Ir dar kaip!!! (b) Meilė tikra yra tik santuokoj ir su vaikais — O aš apsiženyčiau, jei santuokos būtų legalios ir vaikus įsivaikinčiau. (c) Vaikai turi būti “nuosavi” — nuo kada seksas ir dauginimasis yra pagrindinis katalikybės aspektas??? (d) Ir išvis, dievas ne taip sukūrė vyrą ir moterį — O kaip? Juk aš esu vyras. TOKĮ mane sukūrė DIEVAS (e) Ne, toks Tu tapai, nes esi nuodėmių ir ištvirkimo pilnas. Tai prieštarauja gamtai — O kada religija su Ieva ir Adomu pritaria Darvino teorijoms su beždžionžmogiais? (f) Tu nieko nesupranti — Argi? (g) Homoseksualumas yra liga — Tai duokit man biuletenį visma gyvenimui…


3. Žiniasklaida homoseksualus rodo tik nuogus, tik per paradus ir tik besilinksminančius. O kodėl neparodo nieko kito? Vartotojiška visuomenė ir reitingai… Tai žiniasklaidai yra svarbiausia. Ir dar skandalai. Va. Tai situacija yra kitokia. pažįstu ne vieną, ne dvi ir ne kelioliką daug šaliai ir pasauliui nusipelniusių vyrų ir moterų, kurie yra homoseksualūs. Bet visim dzin, nes jie “nesireklamuoja”. O kodėl jie tyli? Nes jiems rūpi karjera. Nes visuomenė juos užmėtytų akmenimis. Juk jie yra tikros Lietuvos žvaigždės…

Viskas yra aišku man: homoseksualai nereikalauja sau papildomų teisių. O nori tik tų teisių, kurias turi ir visi kiti Europos piliečiai. Aš taip pat to noriu. Būti laimingas, atviras su savimi ir visuomene, gyventi be baimės būti sumuštam ir t.t.
Nes dar kartą kartoju — Aš Myliu.

Aš.

Mano komentaras į šį įrašą. Nesusivaldžiau.

GG.

P.S. Atsakymas į ankstesnius klausimus jau greit.

Ne — aš neturėjau drąsos ištarti šių žodžių. Tik suprantu, kad anksčiau ar vėliau teks tai padaryti. Nes tik šeima yra mano turtas. Tikiu, ji vienintelė mane palaikys. Tikiu tuo. Anksčiau ar vėliau palaikys.

Ir visai nesvarbu, kad pirma nuteis — juk kasdien mane teisia žiniasklaida ir politikai. Apie religinguosius išvis patyliu.

Ir visai nesvarbu, kad nieko neklaus — juk gėda. Bet kasdien manęs gėdijasi mano “draugai”. Pripratau…

Ir visai nesvarbu, kad aš myliu vyrą. Tokį patį, kaip aš. Juk aš myliu. O tą jie supras.

Yes, I am gay. Any questions about that?

GG